Grindinio šildymo privalumai

Grindinio šildymo sistemos turi akivaizdžių privalumų lyginant su tradicinėmis centrinio šildymo sistemomis ir jau plačiai naudojamos tiek buitinės, tiek komercinės paskirties objektuose.

Naudojant grindinį šildymą, pasiekiamas aukštas komforto lygis, sutaupoma energijos. Sistema skleidžia „nematomą šilumą“ – patalpoje nematyti akiai ne visada patrauklių šilumą skleidžiančių prietaisų. Grindinis šildymas idealiai tinka tiek atnaujinant pastatus, tiek statant naujus. Įrengus grindinį šildymą maksimaliai išsaugomas naudingas patalpų plotas.

Didžiausia nauda, kurią gauna grindinio šildymo sistemos galutinis vartotojas – komforto lygis, užtikrinamas šiuo šildymo būdu - šilčiausiai apačioje, kūno aukštyje temperatūra žemesnė, žmogaus galvos lygyje žemiausia. Grindinio šildymo sistema sudaro „šiltų kojų, vėsios galvos“ aplinką, kurioje šiluma neeikvojama lubų zonos šildymui. Naudojant grindinio šildymo sistemą, vertikalus temperatūros pasiskirstymas artimiausias idealiam, kitaip nei įrengus sistemas su radiatoriais, kurių sudaroma aukštesnė temperatūra pasiskirsto aukštesniame lygyje ir tai sukelia diskomfortą bei padidina energijos sąnaudas. Šiluma skleidžiama spinduliavimo būdu, todėl komforto sąlygų pasiekiama oro temperatūrai esant 2 °C žemesnei negu paprastai numatoma projektuojant tradicinio šildymo sistemas.

Įrengus grindinio šildymo sistemą patalpoje nėra kaistančių radiatorių, kurie gali kenkti senyvo ar labai jauno amžiaus žmonėms.Grindinio šildymo įrangos skleidžiama šiluma plinta daugiausia ne konvekcijos, o spinduliavimo būdu, todėl patalpoje mažesnė dulkių cirkuliacija. Tai gali būti ypač naudinga žmonėms, sergantiems kvėpavimo ligomis, pavyzdžiui, astma. Šiltos grindys taip pat padeda vonios kambariuose ir dušinėse palaikyti sausesnį orą.

Mitai

Šiuolaikinių grindų šildymo vandeniu plastikiniais vamzdžiais sistemų Europoje pradžia siekia 1970 metus - kai prasidėjo lanksčių PEX vamzdžių pramoninė gamyba Švedijoje. Skandinavai ir vokiečiai turi didžiausią patirtį panelinio šildymo ir vėsinimo būdų (grindimis, sienomis ir lubomis) pritaikymo ne tik gyvenamai statybai bet ir pramoniniuose objektuose. 

Lietuvoje šio šildymo sprendimo patirtis daug mažesnė (pradžia buvo apie 1994m.), bet vis labiau populiarėjantis – net konvekcinių prietaisų gamintojai savo pasiūlymuose dabar jau turi tokius sprendimus. Keista, tačiau net ir šiais laikais dar yra žmonių, tikinčių gandais apie grindų šildymo „keliamas dulkes“, „kojų tinimą“, bei mitais, jog negalima taikyti tokio šildymo miegamuosiuose ar esant medinėms dangoms. 

Remkimės faktais - Europos (ISO 7730) ir Lietuvos higienos normos (HN 69:2003) nurodo sekančias šiluminio komforto sąlygas: 
    • patalpos T 20-24 [°C], grindų T 19-26 [°C], - T skirtumas vertikalus <3 [°C] 
    • oro drėgnumas patalpje (40-60%) 
    • oro judėjimo vidutinis greitis (0,1-0,25 m/s) 

Optimali oro T patalpoje yra 22°C. Lyginant su pilnai konvekciniu būdu (radiatoriai, konvektoriai ar orinis šildymas) grindų šildymo atveju tą pačią jaučiamą temperatūrą su mažesne 2°C (20°C) oro temperatūra, o tai duoda nemažą eksploatacijos efektą (12%). 

  Grindų šildymo atveju šiluma perduodama 50% spinduliavimo būdu (priklauso nuo šildymo ploto ir atstumo iki jo – visas grindų paviršius ir žmogus būna tiesioginiame kontakte) ir 50% konvekcijos būdu (temperatūrų skirtumas tarp šildomo paviršiaus ir oro). 
Bandymais nustatyta, kad optimali grindų T yra 24°C – žmogus jaus diskomfortą, kai grindys yra per šaltos (< 19°C) arba per karštos (>26°C). Maksimali grindų T leidžiama grindų šildymo atveju (29°C) yra tik atskirais atvejais, kai reikia dengti didelius šilumos nuostolius (<100W/m2), ir palyginti trumpą laiką (kai lauke yra kritinės temperatūros). Teisingai planuojant/instaliuojant/eksploatuojant grindų šildymo sistemą grindyse paprastai yra 22-26°C, taigi T skirtumas tarp šildomo paviršiaus ir patalpos oro susidaro 2-6°C – dulkėms “kilti” tai per mažas skirtumas. 

Akivaizdu, kad T skirtumas ir oro konvekcija žymiai didesni yra konvekcinio šildymo metu! 
Atlikti laboratoriniai tyrimai Vokietijoje (studija” Tyrimai apie kilimų erkes ir pelėsinį grybelį, esant namuose grindų šildymo sistemai ir šildymui radiatoriais” VELTA, Norderstedt, Hamburg 1990) įrodo, kad dulkėms, erkutėms ir alergenams plisti sąlygos esant grindų šildymui yra blogesnės, lyginant su šildymu radiatoriais. 
Švedijoje atlikta studija (Wooden floors over underfloor heating, (Swedish Flooring Trade Association, GBR (Edition 1:2005) nurodo, kaip turi būti išpildomas grindų šildymas esant medinei grindų dangai. 
Skandinavijoje ikimokyklinių įstaigų mikroklimato studijų išvadose pateikiama kaip rekomendacija vaikų darželių žaidimo kambariuose taikyti grindų šildymo būdą kaip privalomą. 

Visų tyrimų ir studijų išvados yra priešingos vis dar skleidžiamiems gandams: 
    • įrodyta, kad vertikali grindų šildymo T kreivė yra arčiausia idealaus šildymo kreivei, 
    • tik grindų šildymo atveju galime užtikrinti komfortinę grindų temperatūrą patalpoje, 
    • oro judėjimas esant grindų šildymui dėl mažo T skirtumo yra minimalus, 
    • dėl mažesnės oro cirkuliacijos blogesnės sąlygos kilti dulkėms ir alergenams, 
   • grindų šildymo atveju turime šiltas ir sausas grindis – erkutėms veistis sunkesnės sąlygos 
    • virš šildomų grindų galimos medinės dangos (“blogiausios” yra kiliminės dangos) 
Išvada: pastatuose su gera šilumine izoliacija ir grindų šildymu žmonės jaučia, kad oro kokybė yra geresnė prie mažesnės oro temperatūros. Įrodyta tyrimais, kad šiltos grindys, vėsesnis ir sausesnis oras sveikatos ir higienos atžvilgiu yra geresnis už konvekcinį šildymą radiatoriais. 

Įvertinus dizaino privalumus - nėra matomų šildymo prietaisų ir apribojimo baldų išdėstymui ir mažesnius eksploatacijos kaštus (mažesnė T patalpoje, mažesni nuostoliai per išorines atitvaras, ventiliaciją ir magistraliniuose vamzdynuose) grindų šildymo sistema yra puikiausias šildymo sprendimo pasirinkimas. 
Lemiamas argumentas - didesnis komfortas prie mažesnių eksploatacijos kaštų su panašia investicija!